Buldozerio Cat® D10T kelionė į Kiviõli Keemiatööstus atvirąją skalūnų kasyklą

PROLOGAS

„Sveiki! Norėčiau buldozerio“, – sako į parduotuvę įėjęs pirkėjas.
„Laba diena. Kurio pageidautumėte?“ – pasiteirauja parduotuvės savininkas, susidomėjęs pirkėjo norais.
„To pirmojo, geltono, – šūkteli svečias. – To iš viršutinės dešiniosios lentynos. Ar jis irgi 80 tonų?“
„Taip, išties taip“, – ryžtingai patvirtina savininkas.
„Perku!“ – nusprendžia pirkėjas.
„Mokėsite grynaisiais ar kortele?“
„Kortele“, – švysteli plastiko gabalėliu pirkėjas.
Tuomet sumoka savo kreditine kortele, pasiima nuo lentynos pasirinktą buldozerį. Jis supakuotas kartoninėje dėže su vienu permatomu plastikiniu langu, per kurį galima apžiūrėti prekę. Vyras padeda pirkinį ant prekystalio.
„Baigta“, – tarsteli jis, terminalui spausdinant kvitą.
„Norėsite plastikinio maišelio?“ – parduotuvės šeimininkas parodo į buldozerio dėžę.
„Ne, dėkui. Mano mašina vos už kampo“, – nusišypso svečias. Pardavėjas smagiai stumteli buldozerį link pirkėjo, o šis paima dėžę nuo prekystalio.
„Ačiū! Apsilankykite dar kartą“, – šypsosi savininkas.
„Dėkui, būtinai“.
Pirkėjas patenkintas išeina. Atsisėda į savo automobilį ir nuvažiuoja link Satsu kaimelio šalia Sondos, kur dūkso „Kiviõli Keemiatööstus“ karjeras.

PARDAVIMO ISTORIJA

Iš tikrųjų buldozeriai taip neparduodami ir neperkami. Na, išskyrus žaislinius žaislų parduotuvėje. Tikras buldozeris į jūsų lauką atkeliauja visai kitaip.

„Naujo buldozerio poreikis iškilo praeitų metų pabaigoje, kai pradėjome po truputį dairytis naujos mašinos“, – prisimena Kaidi Sulpas, „Kiviõli Keemiatööstus“ naftingų skalūnų karjero gamybos vadovas, nurodydamas, kad pasirūpinti naujausia technika, užtikrinančia geriausias karjero darbo sąlygas, turėtų būti bendrovės prioritetas. Anot Sulpo, bendrovė labai aiškiai žinojo, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti naujasis buldozeris – jis turėtų būti kaip ankstesnis, tačiau dar geresnis ir našesnis už ankstesnį modelį. Vadovas taip pat apibrėžė paieškos parametrus, ekrane parodydamas keturių gamintojų buldozerius. Iš „Avesco“ pardavimo vadovo Rytų regionui Aino Sarvo pasiūlytų variantų dėl nugalėtojo titulo varžėsi dvi mašinos.

„Tereikėjo išrinkti tinkamo dydžio mašinas ir pasiūlyti – paprasta“, – teigia Ainas, dirbantis šioje srityje penkiolika metų. Būdamas kuklus žmogus, jis nesijaučia esantis vertas dėmesio, nors būtent jis yra šios istorijos vienas pagrindinių veikėjų. Derybų metu, atviroji „Kiviõli Keemiatööstus“ kasykla pirmą kartą nusprendė įsigyti „Cat“ buldozerį „D10T“.

„Nusprendėme rinktis „Cat“, nes „Avesco“ pateikė gerą pasiūlymą, o bendradarbiaudami taip pat radome ir tinkamą finansinį sprendimą“, – džiaugiasi Kaidi Sulpas. Jis taip pat pridūrė: „Pardavimo procesas buvo sklandus. Visos mūsų problemos ir klausimai buvo išspręsti greitai, su dėl COVID-19 iškilusia gaišatimi pristatant mašiną buvo susitarta abiem šalims priimtinu būdu.“

GABENIMAS

Paspaudus rankas ir patvirtinus sutartį skaitmeniniais parašais, buldozeris pradėjo savo kelionę iš „Caterpillar“ gamyklos JAV į Šiaurės Kivielio 2-ąjį karjerą Estijoje. Riedėjo jis, tiesa, ne savais vikšrais ir nebuvo gabenamas sunkvežimiais įprasta tvarka, bet pristatytas kaip specialus krovinys vėlų vakarą. Mašina pirmiausia keliavo trijuose dideliuose konteineriuose iš gamyklos į laivą, tuomet iš Paldiskio uosto į „Avesco“ dirbtuves, kur buvo galutinai surinkta ir ramią šiltą rudens naktį visu savo gražumu ant priekabos atgabenta į darbų lauką tarp Sondos ir Kivielio.

Pasak Kuido Liivaoja’os, specialių vežimų bendrovės „Kaarlaid“ projektų vadovo, buldozerio gabenimas – nesunkus darbas. Buldozerio ant priekabos aukštis – penki metrai ir keturiasdešimt centimetrų, tad jis gali tilpti po visais kelio viadukais ir portalais.

Atlikus preliminarius darbus, vilkimo komandai tenka laukti. Kelių administracija įvairius didelių gabaritų objektus leidžia gabenti tik tam tikru paros metu. Išmušus 21 val. 10 min., iš Sauė pajuda trijų autobusiukų ir priekabos su buldozeriu kolona.

Kelių tiesimo ir žemės ūkio technika, kartais net cisternos, gabenamos nuolat. Kuido pasiteirauja, kodėl šiam buldozeriui tenka tiek dėmesio. Išgirdęs, kad, bendradarbiaujant su nauju klientu, „Avesco“ toks sandoris yra didelis įvykis, Kuido linkteli. Šią akimirką „Avesco“ darbuotojai tiesiog važiuoja kartu, klausinėja ir fotografuoja, virš kolonos netgi burzgia dronai.

Kuido nesijaučia didvyriu: specialūs kroviniai jau dešimt metų yra jo kasdienė ir kasnaktinė duona. Šis sunkvežimis – viena galingiausių naudojamų mašinų. Kolonos transporto priemonių vairuotojai bendrauja per radijo siųstuvus. Nauja buldozerį gabenanti priekaba kainuoja pusę milijono eurų. Planuojant tokią įsigyti, tenka lankyti gamintojo mokymus ir įgyti sertifikatą, patvirtinantį, kad suprantate ir mokate jo tinkamai  naudotis.

„Kelyje viskas gerai“, – per radijo siųstuvą informuoja Kuido. Sunkvežimio vairuotojas patenkintas – kelkraštyje esantys kelio ženklai liko nepaliesti, darbas vyksta sklandžiai.

„Praleisiu dar tris, o tada sustabdysime eismą“, –  pasigirsta iš pirmosios mašinos. Trys priekiniai žibintai suspiečia krūvon. Naktį visos mašinos atrodo pilkos.

„Sustabdžiau“, – pasigirsta naujas pranešimas. Sunkvežimis pradeda sukti į Talino žiedinį kelią. Važiuokim, priešaky – dar visa naktis.

„Buldozerio peilis visai nekliudo eismo ženklo“, – pasidžiaugia Kuido Liivoja iš už nugaros.

„Paleisiu eismą ir vėl važiuosiu pirmyn“, – pasigirsta balsas iš pirmosios mašinos.

Kuido teigia, kad kelių eismo dalyviai dažnai nieko nežino apie specialių krovinių gabenimo taisykles ar su tuo susijusias privilegijas. „Ignoruoti „stop“ signalus – itin nemandagu ir, priklausomai nuo apkrovos ir susidūrimo pobūdžio, staiga galite tapti kabrioleto savininku arba likti su automobilio nuolaužomis. Latvijoje specialaus krovinio koloną lydi policijos mašina, Baltarusijoje kartu vyksta ir ginkluoti vyrai. Mūsų darbuotojai praėjo specialių krovinių vežėjams skirtus eismo mokymus ir turi teisę sustabdyti kitus eismo dalyvius ir duoti jiems nurodymus.“

„Kokiu greičiu važiuosime? Šešiasdešimt penki? Ar atlaikys padangos?“ – pasiteirauja į tiesų kelią įvažiavęs sunkvežimio vairuotojas. Kelias per Peningą veda į Jegalą. „Taip. Važiuojant greičiau, su tokia apkrova padangos gali neatlaikyti“, – paaiškina Kuido Liivoja.

Paprastai Talino–Narvos keturių juostų keliu automobilis juda dvigubai greičiau už specialųjį krovinį gabenančią mašiną. Geltonas buldozerio galas šviečia paskutinio lydinčio automobilio priekiniuose žibintuose. Dėl vykdomų remonto darbų kelias kartais susiaurėja iki dviejų juostų. Priešais atvažiuojančių automobilių šviesos plieskia mums į veidus. Apie juos mes jau įspėti – iš anksto pranešė pirmoji mašina. Visi pravažiuojantieji pravažiuoja, tačiau vis tiek apdariai laikosi savo kelio pusės.

Ramiau važiuoti šalutiniu keliu, senuoju greitkeliu, vedančiu per senuosius kaimus. Besibraunant per jų alėjas, buldozerį kloja rapsų šakos, o lydinčio automobilio lempų šviesose ir ant priekinio stiklo sukasi švieži rudens lapai, tačiau jokios nuostabos ar pavojaus tai nesukelia.  

„Jei statys vėjo jėgaines, privažiuojamieji keliai bus tikrinami ne vienerius metus. Iki to, jei reikės, posūkiuose bus iškirstas miškas“, – paaiškina Kuido, patikslindamas, kad specialių krovinių gabenimas gali būti brangi ir daug darbo reikalaujanti užduotis. Pirmiausia reikia pildyti reikalingus popierius, gauti leidimus ir patvirtinimus. Po to seka maršruto planavimas, krovimas šviesiu paros metu išvežimo dieną ir gabenimas tamsoje. Jei būtina, tenka apriboti kitus eismo dalyvius, pašalinti eismo ženklus, įskaitant virš greitkelių įrengtus portalus su ženklais. Išimtis taikoma tik tiltams – negalima jų pakelti ar tikrinti jų keliamosios jėgos. Visa kita įmanoma. Geltonas „Kiviõli Keemiatööstus“ buldozeris palyginti smulkmena, todėl vairuoti gerai žinomu keliu lengva.

Prie Rakverės ateina laikas per Haljają sukti atgal į Narvos greitkelį. Iš tamsos jau išnyra Semeru. Rakverė lieka užnugaryje, tuoj pasirodys Sämi tiltas, o kelias suksis dešinėn ir įsilies į Kivielio kelią.

„Kelių administracija nereglamentuoja mūsų tiesiogiai, nes pagal įstatymus jie privalo užtikrinti tik įprasto eismo sąlygas“, – paaiškina Liivoja, kai kolona prie Sondos prieigų sumažina greitį. 

Kad tilptų platus buldozerio peilis, žiedinės sankryžos ženklus tenka pasukti į šonus, o sunkvežimį išsukti siauru ratu. Būtent tokiems momentams ir buvo reikalingas vyrų mokymas ir specialus leidimas spręsti šias situacijas kliaujantis savo žiniomis. Tačiau prieš kimbant į darbą, pro mus pravažiuoja kitas vilkikas su prikabintu maršrutiniu autobusu. Laikrodis rodo vidurnaktį. Kažkieno gyvenimas irgi tikras nuotykis.

Ženklai pasukami ir atsukami atgal, krovinys rieda per Sondą nakties tyloje, o tuomet iš juoduma boluojančio asfalto pasuka dešinėn į pilką žvyrkelį. Penki šimtai metrų ir tikslas pasiektas – krovinys „pats išsikrauna“ ir prisiparkuoja, darbas padarytas. Pirma valanda nakties. Rudens danguje spindi žvaigždės.

ATEITIS

Patekėjus saulei, pasirodo buldozerių operatoriai. „Kadangi daug metų naudojome vieno konkretaus gamintojo buldozerius, šįkart į procesą neįtraukėme daug žmonių, dirbsiančių su naująja mašina“, – dėsto Kaidi Sulpas ir pažada: „Tiesa, tą darysime rinkdamiesi kitą mašiną, nes jie jau galės palyginti. Žinoma, kai kurie vyrai palyginti gali jau dabar, nes su „Cat“ jau yra dirbę.“ Mes įsitikinę, kad dirbti su „Cat“ technika operatoriams bus vienas malonumas. Sulpas neatmeta galimybės, kad jei jau karjere atsirado viena „Cat“ mašina, gali būti, kad greitu metu jai į draugiją atsiras ir dar vienas „draugas“ iš „Cat“ technikos asortimento.